Akivaizdu, kad šiandieniniuose miestuose trūksta žalumos. Mus supa betoniniai pastatai, asfalto džiunglės ir intensyvus eismas. Tokioje aplinkoje žmogui sunku atsipalaiduoti ir pasijusti gerai. Laimei, yra sprendimas – integruoti į gyvenamąją erdvę želdynus. Straipsnio tikslas – aptarti medžių, gėlynų ir kitų žalumos elementų naudą ne tik puošiant aplinką, bet ir didinant nekilnojamojo turto vertę, reguliuojant mikroklimatą bei gerinant žmonių sveikatą.
Sveikos vejos ir kraštovaizdžiai gerina oro kokybę
Nors medžiai dažnai pelnytai vertinami už deguonies gamybą, vejos taip pat yra svarbios ir veiksmingos šiame procese. Žolė, kaip ir medžiai, vykstant natūraliam fotosintezės procesui padeda gaminti orą, kuriuo kvėpuojame. Augalai (įskaitant žolynus) yra labai svarbūs anglies dioksido sekvestracijos procese. Jie sulaiko didelį kiekį anglies, kietąsias daleles, kitus mikroskopinius teršalus ir išskiria deguonį, todėl oras tampa švaresnis.
Pastaruoju metu kilo triukšmas dėl idėjos „atsikratyti vejų“, tačiau pamirštama, kad vejos žolė turi svarbų privalumą – gebėjimą gerinti oro kokybę. Nacionalinė kraštovaizdžio specialistų asociacija (NALP) pranešė, kad 5 000 kvadratinių pėdų veja kasdien gali pagaminti tiek deguonies, kad jo užtektų 18-34 žmonėms. Tai reiškia, kad vejos visada buvo ir bus svarbios kovojant su klimato kaita.
Sveikos vejos ir kraštovaizdžiai reguliuoja temperatūrą
Žalieji plotai labai svarbūs dar ir dėl to, kad padeda reguliuoti aplinkos temperatūrą.
Nustatyta, kad žolynai gali būti net 20 laipsnių vėsesni už asfaltą ar cementą, todėl veikia kaip natūralus aplinkos „oro kondicionierius“.
Lyginant su grindiniu, kuris keičiantis temperatūrai plečiasi ir traukiasi, veja netrūkinėja. Todėl didelius asfaltuotus plotus pakeitus sveika veja, geriau reguliuojama temperatūra teritorijoje, sumažėja dangos remonto kaštai.
Kraštovaizdis gali turėti didelę įtaką temperatūros reguliavimui patalpose. Daugiau medžių, gyvatvorių ne tik sukuria natūralų pavėsį, bet ir palengvina namų ar biuro oro kondicionavimo sistemos apkrovą, todėl sumažėja išlaidos elektro energijai.
Sveikos vejos ir kraštovaizdžiai mažina dirvožemio eroziją ir užkerta kelią nuotėkiui
Sveikos vejos ir kraštovaizdžiai turi įtakos aplinkos ekologijai, nes padeda spręsti dirvožemio erozijos ir nuotekų nutekėjimas problemos.
Tanki, klestinti ir sveika veja gali užkirsti kelią vėjo ir vandens sukeliamai erozijai, pagerinti potvynių kontrolę ir padėti skaidyti organines medžiagas. Kai veja tanki ir sveika, lietaus vanduo į ją susigeria, o ne nuteka.
Augalų šaknų sistemos sugeria 20 kartų daugiau vandens nei įdirbta dirva. Tai reiškia, kad vietovėse, kuriose yra sveikos vejos, medžiai ir augalai, daug rečiau kyla staigūs potvyniai.
Tai svarbu, nes dirvožemio erozija nėra tik estetinė problema. Atodangų plotai ant kalvos šlaito rodo, kad dirvožemis yra silpnas. Neišsprendus šios problemos, po ilgalaikio lietaus gali kilti purvo nuošliaužų, kurios gali būti labai žalingos ir pražūtingos jūsų komercinei nuosavybei. Todėl mažinant dirvožemio eroziją tokiose vietose sodinami dekoratyvūs krūmai ir kiti augalai, tenkinantys ir funkcinius, ir estetinius nekilnojamojo turto kraštovaizdžio poreikius.
Sveikos vejos ir kraštovaizdžiai mažina triukšmo taršą
Kitas labai vertingas žaliųjų erdvių vaidmuo – gebėjimas mažinti triukšmo taršą. Vejos ir kraštovaizdžiai gali sugerti ir nukreipti garsą. Tai aktualu miestuose ir kitose judriose komercinės paskirties patalpų zonose. Vejos žolė, augalai ir medžiai kur kas geriau sugeria garsą nei bet kokios rūšies grindinys ar betoninės sienos. Slopinant net ir nedidelę dalį miesto triukšmo, aplinka tampa šiek tiek malonesnė jos gyventojams. Todėl šiuolaikiniai miestų projektai vis dažniau kreipiasi į komercinio kraštovaizdžio dizainerius ir tvarkymo įmones, siekdami sugrąžinti gamtą į miestą.
Be to, vejos ir kraštovaizdžiai ne tik mažina triukšmo taršą, bet ir mažina akinimą bei šviesos atspindžius. Apželdintose teritorijose vairuotojai lengviau mato pėsčiuosius ir priešpriešiais atvažiuojančius automobilius, kuriama saugesnė aplinka.
Kraštovaizdžiai didina nekilnojamojo turto vertę
Kraštovaizdžio formavimas gali padidinti pastato ar namo perpardavimo vertę net 14 proc. ir pagreitinti jo pardavimą net šešiomis savaitėmis, nes patrauklumu pritraukia būsto pirkėjus, pirkėjus ir kitus klientus. 2012 m. „Husqvarna Global Garden Report 2012“ atliktas tyrimas parodė, kad „63 % respondentų teigė norintys mokėti daugiau už butą ar namą, jei jis yra vietovėje, kurioje yra gerų žaliųjų plotų, palyginti su, pavyzdžiui, 34 % norinčių mokėti daugiau už vietovę, kurioje yra gerų parduotuvių, ir 33 % – už geras kultūros vietas“.
Fizinė ir psichologinė nauda
Žmogaus bendravimo su augalais, medžiais ir žole nauda yra pagrįsta moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, nustatyta, kad būdami gamtoje ar net vien tik žiūrėdami į ją pro langą, žmonės gali sumažinti streso lygį. Vaikai, sergantys ADHD, geriau susikaupia pabuvę lauke (Harvard Health Publications). Darbuotojai, dirbantys aplinkoje, kurioje yra augalų, taip pat yra produktyvesni.
Net ir be mokslinių tyrimų matyti, kad žmonės instinktyviai jaučia potraukį augalams ir žaliosioms erdvėms, o šis ryšys daro jų gyvenimą geresnį.
Taigi, želdiniai yra ne tik gražus aplinkos elementas, bet ir svarbus veiksnys, didinantis nekilnojamojo turto vertę, reguliuojantis mikroklimatą ir gerinantis žmonių sveikatą. Žmonės, investuodami į želdynus, investuoja į savo gerovę ir kuria tvaresnę ateitį.